kleikt

kleĩkt interj. pargriuvimui, parvirtimui žymėti: Juzis kleĩkt po stalo, stipt stipt stipt, i bengtas kriukis KlvrŽ. Kleĩkt ir išvirto – nėr vaistų puoliamajai ligai Plng. Kad aš virtau – kleĩkt iš viso augumo Kal. Petris kleikt aukštyniolkas ant žemės nu šieno vežimo Dr.